Antai
Antai (gr. Ἄνται, lot. Antae) – ankstyvųjų rytų slavų genčių sąjunga, VI a. gyvavusi žemutinio Dunojaus, Dono ir Juodosios jūros šiaurės vakarų regione (dabartinė Moldova ir centrinė Ukraina). Dažnai siejami su archeologine Penkovkos kultūra.[1][2][3][4]
VI a. Bizantijos autoriai (Prokopijus Cezarėjietis, Jordanas) mini, kad antai gyvenę Juodosios jūros šiaurinėje dalyje tarp Dniepro ir Dniestro.[5] IV–VII a. antai subūrė genčių sąjungas, jų karinė organizacija buvo pajėgi. IV a. būta karų su gotais ir hunais, VI a. pradžioje net puldinėjo Bizantiją, bet maždaug 560 m. avarai nuniokojo antų sritis. Antų genčių sąjunga suiro su jais bekariaujant.[6][7]
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Volodymyr Baran (1988), „The Veneti, Sclaveni and Antae in the Light of Archaeology“, Ukrainian Review, 45
- ↑ Mark B. Shchukin (1986), „The Balto-Slavic Forest Direction in the Archaeological Study of the Ethnogenesis of the Slavs“, Wiadomosci Archeologiczne, 1
- ↑ Gimbutas, Marija (1971), The Slavs, Thames & Hudson Ltd
- ↑ Valentin Sedov (1996). „Tribal Societies in Eastern Europe“. In Sigfried J. de Laet (ed.). History of Humanity: From the seventh century B.C. to the seventh century A.D. UNESCO. ISBN 923102812X.
- ↑ Р. Д. Лях (ред.) История Украины. Донецк, 2001. ISBN 966-7177-62-9. C.31
- ↑ Curta, Florin (2001). The Making of the Slavs: History and Archaeology of the Lower Danube Region, c. 500–700. Cambridge: Cambridge University Press.
- ↑ Antai. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2025-04-27.
.svg){kind=small} |
Šis straipsnis apie istoriją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |
